Berlynas,
Vokietijos sostinė, yra patrauklus nepaprastai didele lankytinų vietų įvairove,
turtingu kultūriniu gyvenimu ir energingu, laisvu gyvenimo stiliumi. Tai antras
pagal dydį miestas visoje Europos
Sąjungoje. Išskirtinis miesto bruožas – kontrastai tarp istorinių pastatų ir
šiuolaikinės architektūros. Berlyno lankytinos vietos, tokios kaip Brandenburgo vartai ir Federalinio kanclerio tarnybos pastatas, pasakoja visos tautos
istoriją. Sostinėje galite pamatyti visus svarbius vyriausybinius pastatus,
įskaitant istorinį Reichstagą, Vokietijos parlamento pastatą. Berlynas yra
menų, menininkų ir muziejų miestas. Pasaulio vertybės demonstruojamos muziejuose, kurių čia yra daugiau kaip 170. Tarp jų – ir pasaulinio garso muziejų sala. Dėl
įžymių orkestrų, tokių kaip tarptautinį pripažinimą pelniusi Berlyno
filharmonija, trijų didelių operos teatrų ir jų sensacingų operos ir baleto
inscenizacijų į Berlyną suplaukia klasikos mėgėjai iš viso pasaulio. Mieste gausu
teatrų, varjetė bei reviu teatrų ir kabaretų, kuriuose kiekvienas randa sau
tinkamą pramogą. Berlynas yra miestas, kuriame galima
puikiai atsipalaiduoti: čia gausu atvirų erdvių, kuriose galima įkvėpti gryno
oro. Berlynas yra žaliausias Vokietijos didmiestis, kuriame rasite erdvių
parkų, miškų ir ežerų. Visame mieste tarsi tvyro atsipalaidavimo nuotaika.
Vasarą Berlyne gyvenimas verda lauke: paplūdimių baruose, kavinėse, teatruose
bei kino teatruose po atviru dangumi, kuriuose galima mėgautis saulės
spinduliais ir šiltomis vasaros naktimis.
LANKYTINOS
VIETOS
Brandenburgo
vartai
Brandenburgo
vartai – tai Berlyno simbolis ir istorinių įvykių liudininkai. Neoklasikinio
statinio kolonas puošia gausybė bareljefų, kuriuose pavaizduotos scenos iš
graikų mitologijos. Istorinius vartus vainikuoja keturių arklių tempiamas kovos
vežimas. Ši skulptūra Napoleono karų metu, prancūzams užėmus miestą, buvo
išgabenta į Paryžių ir buvo grąžinta tik po 8 metų. Šaltojo karo metu
Brandenburgo vartai tapo Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų Vokietiją,
dalimi. Šie vartai tapo suvienytos Vokietijos simboliu po istorinio Berlyno
sienos griuvimo 1989 m.
Muziejų
sala
Šprė
upės intakų juosiamoje saloje gimė Berlyno miestas – 13 a. čia įsikūrė
pirmosios gyvenvietės, kurios vėliau išsiplėtojo į miestą, šiandien turintį
pusketvirto milijono gyventojų. Šioje saloje dabar stovi Berlyno katedra, o greta
įsikūrę net keletas muziejų. Dėl to ši vieta pavadinta Muziejų
sala. Senajame muziejuje (Altes Museum) sukaupta įspūdinga Antikos
kolekcija: skulptūros, architektūros fragmentai, sarkofagai ir pan. Bene
žymiausias Naujojo muziejaus eksponatas – moters grožio simboliu
tapęs Nefertitės biustas. Pergamo muziejuje eksponuojami radiniai ir
ištisi architektūros fragmentai iš antikos laikų Graikijos, senovės Romos, o
taip pat islamo kraštų.
Berlyno
katedra
19
a. pabaigoje iškilusi Berlyno katedra (Berliner Dom) per Antrąjį Pasaulinį karą
buvo smarkiai apgriauta, o vėliau atstatyta, nors ir gerokai kukliau.
Neobarokinio stiliaus katedroje yra išlikusi Hohencolernų kripta, kurioje šios
šeimos atstovai buvo laidojami penkis šimtus metų. Katedra stovi Berlyno
Muziejų saloje.
Berlyno
siena
1,3
km ilgio betoninės sienos, Šaltojo karo metu skyrusios Rytų ir Vakarų
Vokietiją, ruožas Šprė upės pakrantėje dar vadinamas Rytų
galerija (East Side Gallery). Sieną puošia įvairūs padalintos Vokietijos
ir jos susivienijimo epochą įamžinę paveikslai. Čia galima išvysti Rytų Vokietijos
simboliu tapusį Trabant automobilį, besiveržiantį pro Geležinės
uždangos simboliu tapusią sieną. Kitas žymus piešinys – Sovietų Sąjungos
lyderio Leonido Brežnevo ir Rytų Vokietijos vadovo Ericho Honeckerio broliškas
bučinys. Šią galeriją po atviru dangumi kūrė apie 120 menininkų iš 21 šalies.
Berlyno siena buvo 39 km ilgio ir beveik 4 m aukščio.
Reichstagas
Įspūdingą
Vokietijos parlamento būstinės kupolą galima aplankyti nemokamai. Nuo kupolo
atsiveria puiki Berlyno panorama. Tačiau norint pasidairyti virš Berlyno
stogų reikia rezervuoti laiką internetu iš anksto. Nespėjusieji to
padaryti, gali keliauti į kitoje gatvės pusėje esantį registracijos
centrą.
Unter
den Linden
Viena
iš pagrindinių Berlyno gatvių – Unter den Linden alėja. Seniau šis
kelias vedė link karališkųjų medžioklės plotų, kur šiuo metu
įkurtas Tiergarten parkas. Unter den Linden gatvėje, kuri
driekiasi nuo Brandenburgo vartų iki Pilies aikštės, įsikūrę daugybė restoranų
ir kavinių, o taip pat ambasados, valstybinė biblioteka bei Vokietijos
istorijos muziejus.
Aleksandro
aikštė
Viena
žymiausių Berlyno aikščių, Aleksandro aikštė, sutrumpintai vadinama
tiesiog Alex. Iki 19 a. ši aikštė vadinta Jaučių turgumi, kadangi čia
rinkdavosi galvijų prekeiviai. O po Antrojo Pasaulinio karo aikštė kardinaliai
pakeitė savo išvaizdą: dauguma dabartinių pastatų yra pastatyti naujai.
Žymiausias aikštės statinys – 365 m aukščio Berlyno televizijos bokštas.
Berlyno
televizijos bokštas
Bokštas,
dėl savo formos pramintas „dantų krapštuku“ yra dar vienas Berlyno simbolis,
kuris praktiškai matomas esant bet kurioje miesto vietoje. Televizijos bokšto
apžvalgos aikštelėje (200 m aukštyje), kuri apdovanoja kvapą gniaužiančiais
vaizdais, įrengta kavinė. Bokštas buvo pastatytas Rytų Berlyne 1969 m.
Potsdamo
aikštė
Nors
Potsdamo aikštė (Potsdamer Platz) ir aplink ją buvę statiniai buvo visiškai
sugriauti Antrojo pasaulinio karo metu ir čia ilgą laiką plytėjo dykvietė,
prieš keliasdešimt metų ši vieta tapo moderniu finansų rajonu. Modernūs biurų
pastatai, prekybos centrai, viešbučiai buvo suprojektuoti žymių architektų.
Potsdamo aikštės kino salėse kasmet vyksta žymusis Berlyno kino festivalis.
Šarlotenburgo
rūmai
Kiek
atokiau nuo miesto centro įsitaisę Šarlotenburgo rūmai (Schloss
Charlottenburg), kurie buvo statyti kaip Kurfiursto Frydricho III žmonos
Sofijos vasaros rezidencija, ir tik vėliau tapę karališkaisiais rūmais.
Šarlotenburgo rūmai alsuoja prabanga ir elegancija. Rūmų įžymybės – tai
Ąžuolinė galerija, Porcialiano kabinetas, karališkieji apartamentai, rokoko stiliaus
Rūmų koplyčia. Puošniuose rūmuose taip pat įsikūrę Priešistorės ir senovės
istorijos muziejus.
Sportas
1936 m. vyko XI vasaros olimpinės žaidynės. Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionato finalas. 2009 m. rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 23 d.
vyko Pasaulio
lengvosios atletikos čempionatas. Berlyne yra daug sporto draugijų.
Žinomiausi miesto futbolo istorijoje:
Žinomiausi
klubai krepšinyje Berlyno ALBA, taip pat ledo ritulyje Ledo
lokiai (vok. Eisbären Berlin). Berlyne įsikūrusi vandensvydžio komanda Wasserfreunde
Spandau 04, kuri 1979–2007 m. (išskyrūs: 1993 ir2006 m.) buvo
Vokietijos vandensvydžio čempione.
Švietimas
Mieste
yra keturi universitetai. Berlyno Humboldtų universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Berlyno
technikos universitetas, Berlyno menų universitetas, keturios
dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių
specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 130 000 studentų.
Gerų
įspūdžių lankant Berlyną Jums linki Jūsų
kelionės partneris – flyberry.eu!