Berlynas

Berlynas, Vokietijos sostinė, yra patrauklus nepaprastai didele lankytinų vietų įvairove, turtingu kultūriniu gyvenimu ir energingu, laisvu gyvenimo stiliumi. Tai antras pagal dydį miestas  visoje Europos Sąjungoje. Išskirtinis miesto bruožas – kontrastai tarp istorinių pastatų ir šiuolaikinės architektūros. Berlyno lankytinos vietos, tokios kaip Brandenburgo vartai ir Federalinio kanclerio tarnybos pastatas, pasakoja visos tautos istoriją. Sostinėje galite pamatyti visus svarbius vyriausybinius pastatus, įskaitant istorinį Reichstagą, Vokietijos parlamento pastatą. Berlynas yra menų, menininkų ir muziejų miestas. Pasaulio vertybės demonstruojamos muziejuose, kurių čia yra daugiau kaip 170. Tarp jų – ir pasaulinio garso muziejų sala. Dėl įžymių orkestrų, tokių kaip tarptautinį pripažinimą pelniusi Berlyno filharmonija, trijų didelių operos teatrų ir jų sensacingų operos ir baleto inscenizacijų į Berlyną suplaukia klasikos mėgėjai iš viso pasaulio. Mieste gausu teatrų, varjetė bei reviu teatrų ir kabaretų, kuriuose kiekvienas randa sau tinkamą pramogą. Berlynas yra miestas, kuriame galima puikiai atsipalaiduoti: čia gausu atvirų erdvių, kuriose galima įkvėpti gryno oro. Berlynas yra žaliausias Vokietijos didmiestis, kuriame rasite erdvių parkų, miškų ir ežerų. Visame mieste tarsi tvyro atsipalaidavimo nuotaika. Vasarą Berlyne gyvenimas verda lauke: paplūdimių baruose, kavinėse, teatruose bei kino teatruose po atviru dangumi, kuriuose galima mėgautis saulės spinduliais ir šiltomis vasaros naktimis.

LANKYTINOS VIETOS

Brandenburgo vartai

Brandenburgo vartai – tai Berlyno simbolis ir istorinių įvykių liudininkai. Neoklasikinio statinio kolonas puošia gausybė bareljefų, kuriuose pavaizduotos scenos iš graikų mitologijos. Istorinius vartus vainikuoja keturių arklių tempiamas kovos vežimas. Ši skulptūra Napoleono karų metu, prancūzams užėmus miestą, buvo išgabenta į Paryžių ir buvo grąžinta tik po 8 metų. Šaltojo karo metu Brandenburgo vartai tapo Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų Vokietiją, dalimi. Šie vartai tapo suvienytos Vokietijos simboliu po istorinio Berlyno sienos griuvimo 1989 m.

Muziejų sala

Šprė upės intakų juosiamoje saloje gimė Berlyno miestas – 13 a. čia įsikūrė pirmosios gyvenvietės, kurios vėliau išsiplėtojo į miestą, šiandien turintį pusketvirto milijono gyventojų. Šioje saloje dabar stovi Berlyno katedra, o greta įsikūrę net keletas muziejų. Dėl to ši vieta pavadinta Muziejų sala. Senajame muziejuje (Altes Museum) sukaupta įspūdinga Antikos kolekcija: skulptūros, architektūros fragmentai, sarkofagai ir pan. Bene žymiausias Naujojo muziejaus eksponatas – moters grožio simboliu tapęs Nefertitės biustas. Pergamo muziejuje eksponuojami radiniai ir ištisi architektūros fragmentai iš antikos laikų Graikijos, senovės Romos, o taip pat islamo kraštų.

Berlyno katedra

19 a. pabaigoje iškilusi Berlyno katedra (Berliner Dom) per Antrąjį Pasaulinį karą buvo smarkiai apgriauta, o vėliau atstatyta, nors ir gerokai kukliau. Neobarokinio stiliaus katedroje yra išlikusi Hohencolernų kripta, kurioje šios šeimos atstovai buvo laidojami penkis šimtus metų. Katedra stovi Berlyno Muziejų saloje. 

Berlyno siena

1,3 km ilgio betoninės sienos, Šaltojo karo metu skyrusios Rytų ir Vakarų Vokietiją, ruožas Šprė upės pakrantėje dar vadinamas Rytų galerija (East Side Gallery). Sieną puošia įvairūs padalintos Vokietijos ir jos susivienijimo epochą įamžinę paveikslai. Čia galima išvysti Rytų Vokietijos simboliu tapusį Trabant automobilį, besiveržiantį pro Geležinės uždangos simboliu tapusią sieną. Kitas žymus piešinys – Sovietų Sąjungos lyderio Leonido Brežnevo ir Rytų Vokietijos vadovo Ericho Honeckerio broliškas bučinys. Šią galeriją po atviru dangumi kūrė apie 120 menininkų iš 21 šalies. Berlyno siena buvo 39 km ilgio ir beveik 4 m aukščio.

Reichstagas

Įspūdingą Vokietijos parlamento būstinės kupolą galima aplankyti nemokamai. Nuo kupolo atsiveria puiki Berlyno panorama. Tačiau norint pasidairyti virš Berlyno stogų reikia rezervuoti laiką internetu iš anksto. Nespėjusieji to padaryti, gali keliauti į kitoje gatvės pusėje esantį registracijos centrą. 

Unter den Linden

Viena iš pagrindinių Berlyno gatvių – Unter den Linden alėja. Seniau šis kelias vedė link karališkųjų medžioklės plotų, kur šiuo metu įkurtas Tiergarten parkas. Unter den Linden gatvėje, kuri driekiasi nuo Brandenburgo vartų iki Pilies aikštės, įsikūrę daugybė restoranų ir kavinių, o taip pat ambasados, valstybinė biblioteka bei Vokietijos istorijos muziejus.

Aleksandro aikštė

Viena žymiausių Berlyno aikščių, Aleksandro aikštė, sutrumpintai vadinama tiesiog Alex. Iki 19 a. ši aikštė vadinta Jaučių turgumi, kadangi čia rinkdavosi galvijų prekeiviai. O po Antrojo Pasaulinio karo aikštė kardinaliai pakeitė savo išvaizdą: dauguma dabartinių pastatų yra pastatyti naujai. Žymiausias aikštės statinys – 365 m aukščio Berlyno televizijos bokštas.

Berlyno televizijos bokštas

Bokštas, dėl savo formos pramintas „dantų krapštuku“ yra dar vienas Berlyno simbolis, kuris praktiškai matomas esant bet kurioje miesto vietoje. Televizijos bokšto apžvalgos aikštelėje (200 m aukštyje), kuri apdovanoja kvapą gniaužiančiais vaizdais, įrengta kavinė. Bokštas buvo pastatytas Rytų Berlyne 1969 m.

Potsdamo aikštė

Nors Potsdamo aikštė (Potsdamer Platz) ir aplink ją buvę statiniai buvo visiškai sugriauti Antrojo pasaulinio karo metu ir čia ilgą laiką plytėjo dykvietė, prieš keliasdešimt metų ši vieta tapo moderniu finansų rajonu. Modernūs biurų pastatai, prekybos centrai, viešbučiai buvo suprojektuoti žymių architektų. Potsdamo aikštės kino salėse kasmet vyksta žymusis Berlyno kino festivalis.

Šarlotenburgo rūmai

Kiek atokiau nuo miesto centro įsitaisę Šarlotenburgo rūmai (Schloss Charlottenburg), kurie buvo statyti kaip Kurfiursto Frydricho III žmonos Sofijos vasaros rezidencija, ir tik vėliau tapę karališkaisiais rūmais. Šarlotenburgo rūmai alsuoja prabanga ir elegancija. Rūmų įžymybės – tai Ąžuolinė galerija, Porcialiano kabinetas, karališkieji apartamentai, rokoko stiliaus Rūmų koplyčia. Puošniuose rūmuose taip pat įsikūrę Priešistorės ir senovės istorijos muziejus. 

Sportas

1936 m. vyko XI vasaros olimpinės žaidynės. Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionato finalas. 2009 m. rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 23 d. vyko Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Berlyne yra daug sporto draugijų. Žinomiausi miesto futbolo istorijoje:

·         Hertha BSC Berlin

·         FC Union Berlin

·         Tennis Borussia Berlin

·         TFC Union 92 Berlin

·         SC Union 06 Berlin

·         BFC Dynamo

·         SV Norden-Nordwest Berlin

·         BC Berlin

·         Berliner SV 1892

·         SV Blau Weiß Berlin

·         VfB Einheit Pankow

·         Vorwarts Berlin

·         SV Tasmania Gropiusstadt 73

·         BFC Viktoria 1889

·         West Berlin XI

Žinomiausi klubai krepšinyje Berlyno ALBA, taip pat ledo ritulyje Ledo lokiai (vok. Eisbären Berlin). Berlyne įsikūrusi vandensvydžio komanda Wasserfreunde Spandau 04, kuri 1979–2007 m. (išskyrūs: 1993 ir2006 m.) buvo Vokietijos vandensvydžio čempione.

Švietimas

Mieste yra keturi universitetai. Berlyno Humboldtų universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Berlyno technikos universitetas, Berlyno menų universitetas, keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 130 000 studentų.

Gerų įspūdžių lankant Berlyną Jums linki Jūsų kelionės partneris – flyberry.eu!

Skrydžių, viešbučių, automobilių nuomos pasiūlymus į Berlyną  Jus rasite čia: www.flyberry.eu